kas yra trauminė neuroma?

Trauminė neuroma yra padidėjęs jautrumas, kartais skausmas, kuris atsiranda dėl fizinės traumos prie nervo. Dažniausia priežastis yra chirurgija, bet trauminius neuromus taip pat gali sukelti pjūviai, adatų skilveliai ir kiti įvykiai. Šios būklės gydymas paprastai apima neurologo vertinimą ir gali prireikti operacijos pašalinti pažeistą nervą. Tai turi būti padaryta atsargiai, kad padėtis nepasunkėtų.

Po sužalojimo nervai bandys atsigaivinti, išsiplėsti, kad apimtų ar užpildytų žalą, atsiradusią dėl sužeidimo. Kartais nervų ląstelės pradeda augti netvarkingai. Jie greitai ir atsitiktinai atsinaujina, sukuriant nervų ląstelių grupę, kuri užsidega visomis kryptimis, o ne lygiagrečių pluoštų serija, galinti sklandžiai siųsti signalus apie jausmus. Tai trauminė neuroma, taip pat žinoma kaip amputacijos neuroma, po vienos dažniausių šios būklės priežasčių.

Bet koks slėgis aplink nervą gali sukelti aštrų skausmą ir diskomfortą. Kartais nervai atsitiktinai liepsnoja, be jokios sensorinės įtakos, ir gali sukelti fantomas skausmus ir dirginimą pacientui. Kai kuriais atvejais skausmas nuo neuromos gali būti sunkus, o pacientas gali sukelti lėtinį skausmą dėl emocinio nelaimingo atsitikimo ir fizinio nuovargio. Neurologas gali įvertinti vietą ir tiksliai nustatyti trauminės neuromos vietą.

Dažniausiai tinkamiausias ir veiksmingiausias sprendimas yra chirurgija, skirta pašalinti nervingųjų nervų pluoštų ryšulį. Chirurgas gali atsargiai iškirpti neuromą, o paciento lėtinis skausmas turi sustoti. Viena iš galimų operacijos pavojų – trauminė neuroma gali pasikartoti po operacijos, todėl gali prireikti kelių operacijų, kad būtų pašalinti nauji nervų augalai. Jei jis tampa patvarus ir neatsako į chirurginį gydymą, gydytojas gali apsvarstyti galimybes, tokias kaip nervų blokai, kad sumažintų skausmo signalus ar elektrinį nervo stimuliavimą.

Trauminio neuromato susidarymo priežastys yra neaiškios. Chirurgai, kurie pakartotinai vykdo tokias pačias procedūras, gali pastebėti, kad kai kuriems pacientams būdingi neurolofiziografiniai sutrikimai, bet kiti to nedaro. Tokie augimai gali būti susiję su traumos prigimtimi, bet nebūtinai, ir skirtingi priežiūros režimai, atrodo, neturi reikšmingo poveikio neuromatogenijos formavimui. Kai kurie žmonės, kurie patiria stiprią spontaninę amputaciją, pvz., Autoavarija, gydo be jokių nervų komplikacijų, tačiau pacientai, kuriems atliekamos įprastinės operacijos ir kruopščiai kontroliuojama trauma, gali sukelti pasikartojančius neuromus.